Kapitujt

Luka: 6. Jezusi dhe e shtuna

6

1 Njė tė shtunė, kur Jezusi po kalonte nėpėr tė mbjella, nxėnėsit e tij kėputnin kallinj, i shkokėlonin nė dorė dhe i hanin. 2 Atėherė disa farisenj thanė:

“Pse bėni ēka s’ėshtė e lejueshme tė bėhet tė shtunėn?”

3 Jezusi iu pėrgjigj:

“A nuk keni lexuar ēfarė bėri Davidi kur u urit ai dhe pėrcjellėsit e tij? 4 [Si] hyri nė Shtėpinė e Hyjit, i mori bukėt e kushtimit, hėngri vetė dhe u dha tė hanė edhe atyre qė ishin me tė, bukėt, qė s’kishte leje t’i hajė askush tjetėr pėrveē priftėrinjve?”

5 Dhe u tha:

“Biri i njeriut ėshtė zotėria i tė shtunės.”

Njeriu me dorė tė thatė

(Mt 12, 9‑14; Mk 3, 1‑6)

6 Njė tė shtunė tjetėr Jezusi hyri nė sinagogė e filloi tė mėsojė. Ishte aty njė njeri qė e kishte dorėn e djathtė tė thatė. 7 Skribėt e farisenjtė nuk ia ndanin sytė a mos po shėron tė shtunėn, qė, kėshtu, tė kishin pėr ēka ta paditnin. 8 Jezusi ua dinte mendimet e i tha njeriut qė e kishte dorėn e thatė:

“Ēohu e dil nė mes!”

Ai u ngrit e qėndroi nė kėmbė.

9 Atėherė Jezusi vazhdoi:

“Ju po ju pyes: a ėshtė e lejueshme tė shtunėn tė bėsh mirė apo tė bėsh keq, t’ia shpėtosh jetėn ndokujt apo t’ia humbasėsh?”

10 Si i shikoi rreth e rrotull tė gjithė, i tha atij:

“Shtrije dorėn!”

Ai bėri ashtu e dora iu shėrua. 11 Ata u tėrbuan dhe kuvendonin mes tyre ēka tė ndėrmarrin kundėr Jezusit.

Jezusi zgjedh dymbėdhjetė Apostujt

(Mt 10, 1‑4; Mk 3, 13‑19)

12 Ndėr ato ditė Jezusi shkoi nė njė mal pėr t’u lutur. Natėn e kaloi duke iu lutur Hyjit. 13 Kur zbardhi drita, i thirri nxėnėsit e vet e prej tyre zgjodhi dymbėdhjetė, tė cilėt edhe i quajti apostuj: 14 Simonin, tė cilin e quajti edhe Pjetėr, Andreun, vėllanė e tij, Jakobin e Gjonin, Filipin e Bartolomeun, 15 Mateun, e Tomėn, Jakobin e Alfeut, Simonin qė quhej Zelltar, 16 Judėn e Jakobit edhe Judėn Iskariot, i cili u bė tradhtar.

Shėrbim popullit

(Mt 4, 23‑25)

17 Pastaj zbriti bashkė me ta e zuri vend nė rrafshinė. Ishte aty njė shumicė e madhe nxėnėsish tė tij dhe njė turmė e madhe e popullit prej mbarė Judesė, prej Jerusalemit dhe prej bregut tė detit tė Tirit e tė Sidonit, 18 qė kishin ardhur pėr ta dėgjuar e pėr t’u shėruar prej sėmundjeve tė veta. Shėroheshin edhe ata qė i mundonin shpirtrat e ndytė. 19 Tė gjithė kėta njerėz kėrkonin ta preknin, sepse prej tij dilte njė fuqi qė shėronte gjithkėnd.

Lumturitė e mjerimet

(Mt 5, 1‑12)

20 Jezusi, si i drejtoi sytė e vet mbi nxėnėsit, thoshte:

“Tė lumėt ju, o skamnorė,

sepse juve ju pėrket Mbretėria e Hyjit!

21 Tė lumėt ju qė tani keni uri,

sepse do tė ngiheni!

Tė lumėt ju qė tani qani,

sepse do tė qeshni!

22 Tė lumėt ju kur njerėzit do t’ju urrejnė,

kur do t’ju pėrjashtojnė prej rrethit tė tyre,

kur do t’ju poshtėrojnė,

kur do ta ēmojnė emrin tuaj pėr tė pandershėm pėr shkak tė Birit tė njeriut!

23 Atė ditė gėzohuni dhe kėrceni sepse ju pret shpėrblim i madh nė qiell.

Vėrtet, nė tė njėjtėn mėnyrė vepruan edhe etėrit e tyre me profetėt!

24 Por, vaj pėr ju, o pasanikė,

sepse e keni ngushėllimin tuaj!

25 Vaj pėr ju qė tani jeni tė ngopur,

sepse do tė pėsoni uri!

Vaj pėr ju qė tani qeshni,

sepse do tė vajtoni e do tė qani!

26 Vaj pėr ju, kur tė gjithė njerėzit do t’ju lėvdojnė, sepse ashtu vepruan edhe etėrit e tyre me profetėt e rrejshėm!”

Dashuria kundrejt armiqve

(Mt 5, 38‑48; 7, 12a)

27 “Por po ju them juve qė mė dėgjoni:

‘Duajini armiqtė tuaj,

bėjuni mirė atyre qė ju urrejnė,

28 bekojini ata qė ju mallkojnė, lutuni pėr ata qė dijekeqas ju mundojnė’.

29 Atij qė tė bie njėrės faqe, ktheja edhe tjetrėn! Atij qė ta rrėmben pallton, mos ia ndal as kėmishėn! 30 Secilit qė lyp prej teje, jepi, e atij qė merr gjėnė tėnde, mos i kėrko ta kthejė!

31 Si dėshironi t’ju bėjnė juve njerėzit, ashtu bėjuni edhe ju atyre!

32 Nėse i doni vetėm ata qė ju duan, ēfarė merite tė veēantė pritni? Sepse edhe mėkatarėt i duan dashamirėt e vet. 33 Edhe nėse, [pra] u bėni mirė vetėm atyre qė ju bėjnė mirė, ēfarė merite tė veēantė pritni? Aq bėjnė edhe mėkatarėt. 34 E nė qoftė se u huazoni vetėm atyre, prej tė cilėve shpresoni se do t’ju kthejnė, ē’shpėrblim do tė keni? Edhe mėkatarėt u huajojnė mėkatarėve, por qė t’u kthehet aq sa dhanė.

35 Por ju duajini armiqtė tuaj, bėni mirė e huazoni pa pritur se do t’ju kthejnė gjė. Kėshtu do tė jetė i madh shpėrblimi juaj dhe do tė jeni bijtė e tė Tejetlartit Zot, sepse ai ua do tė mirėn edhe mosmirėnjohėsve e tė kėqijve.

36 Bėhuni edhe ju tė mėshirshėm sikurse (edhe) Ati juaj ėshtė i mėshirshėm.”

Mos i gjykoni tė tjerėt

(Mt 7, 1‑5)

37 “Mos gjykoni dhe nuk do tė gjykoheni! Mos dėnoni e nuk do tė dėnoheni! Falni e do tė gjeni falje! 38 Jepni e do t’ju jepet: masė e mirė, e dendur, e tundur, me grumbull do t’ju jepet nėn sqetullėn tuaj: sepse me atė masė qė tė matni, do t’ju matet edhe juve nė kthim.”

39 U tha edhe shėmbėlltyrėn:

“A mund t’i prijė i verbėri tė verbėrit? A thua s’do tė bien tė dy nė gropė? 40 Nuk ėshtė nxėnėsi mė i aftė se mėsuesi; por, ēdo nxėnės plotėsisht i aftėsuar, do tė jetė si mėsuesi i vet.

41 Po pse e shikon lėmishten nė sy tė vėllait tėnd e nuk e sheh traun nė syrin tėnd?

42 Si mund t’i thuash vėllait tėnd: ‘Vėlla, ndal ta heq lėmishtėn, qė ke nė sy, ti qė nuk e sheh traun nė sy tėnd? Shtiracak, nxirre mė parė traun nga syri yt dhe atėherė do tė shohėsh qartė ta nxjerrėsh lėmishten nga syri i vėllait tėnd.”

Pema njihet prej fryteve tė saj

(Mt 7, 17‑20; 12, 34b‑35)

43 Nuk ka pemė tė mirė qė jep fryt tė keq, as pemė tė keqe qė jep fryt tė mirė. 44 Ēdo pemė njihet prej frytit tė saj. Nuk mblidhen fiq nga murrizi as nuk vilet rrush nga ferra.

45 Njeriu i mirė nxjerr tė mirėn nga visari i mirė i zemrės sė vet, njeriu i keq nxjerr tė keqen nga visari i keq: sepse goja i qet ēka i ka zemra.”

Dy themelet

(Mt 7, 24‑27)

46 “Pse mė thirrni: ‘Zotėri, Zotėri!’, e nuk bėni si ju urdhėroj?

47 Do t’ju tregoj se kujt i pėrngjan ēdonjėri qė vjen tek unė, qė e dėgjon fjalėn time e qė e vė nė veprim: 48 ai i pėrngjan njeriut, i cili, kur ndėrtoi shtėpinė e vet, mihu dheun thellė dhe themelin e vuri mbi shkėmb. Ra vėrshimi, lumi u vėrsul mbi atė shtėpi, por nuk mundi ta tundė, sepse ishte e ndėrtuar mirė. 49 Kurse ai qė e dėgjon, por nuk e vė nė veprim fjalėn time, i pėrngjan njeriut, qė e ndėrtoi shtėpinė pėrmbi dhe ‑ pa themel: u vėrsul lumi e menjėherė e rrėzoi: ajo shtėpi u bė gėrmadhė e madhe.”

Kapitujt

Kapitujt

Bibla Online > Besėlidhja e Re > Luka > Jezusi dhe e shtuna